GyvatvoreTvora jūsų sode gali būti įvairi – medinė, akmeninė, metalinė ir netgi „gyva“. Šiuolaikinė kraštovaizdžio mada siūlo jums puikią alternatyvą visoms aukščiau išvardintoms tvoroms – gyvatvorę. Tankiai susodinti medžiai arba krūmai augdami sudaro tikrą sieną, kuri lengvai pakeis kitos rūšies tvorą, tuo labiau, gyvatvorė sukurs gerą mikroklimatą jūsų sodo sklype, apsaugos nuo dulkių, vėjo ir triukšmo, atskirs namą nuo ūkinių pastatų ar paženklins sodybos ribas, bus tiesiog sodą puošiantis elementas, poilsio vietų fonas. Svarbiausia, gyvatvorė bus ekologiška ir praktiška.

Gyvatvorių ir žaliasienių paskirtis - dengti nepageidaujamus matyti objektus, perskirti erdvę į atskiras zonas, paženklinti sklypo ribas. Jos sulaiko vėją, sušvelnina aplinkos mikroklimatą. Gyvatvorių tipai išskiriami pagal numatomą suaugusios gyvatvorės aukštį.

Aukščiausios, vadinamos žaliasienėmis, auga nuo 3 – 4 m iki keliolikos metrų aukščio, dažniausiai neformuojamos. Jos dažnai atlieka vėjų ar triukšmo uždangos funkcijas. Augalai tinkami žaliasienėms: gudobelės, geltonžiedės sedulos, siauralapiai žilakrūmiai, uoginės obelys, maumedžiai, eglės, juodosios ir kalninės pušys, kanadinės cūgos, trakiniai klevai, bukai, skroblai, jazminai, pūsleniai, alyvos, paprastieji ir sodiniai putinai, koloniškų formų tujos, kukmedžiai, kai kurie kadagių kultivarai, cūgos. Limino medelynas gyvatvoriu idejos

Aukštos gyvatvorės auginamos nuo 2 iki 4 m aukščio. Tinkami aukštoms gyvatvorėms augalai: trakinis klevas, liepa, skroblas, totorinis sausmedis, paprastasis ligustras, jazminai, pūsleniai, alyvos, paprastasis ir sodinis putinai, kalninė pušis, kukmedžiai, kai kurie kadagių kultivarai ir kiti augalai. 

Vidutinėms gyvatvorėms (1 – 2 m aukščio), kurios dažniausiai formuojamos, tiktų šie augalai: raugerškiai, kauleniai, ligustrai, kalniniai serbentai, įvairių rūšių lanksvos, visžaliai ar vasaržaliai atsparių rūšių ar veislių rododendrai, vidutinio aukščio kadagių ir tujų kultivarai, glaustašakių veislių kukmedžiai (‘Hicksii’, ‘Hillii’, ‘Hatfieldii’ ir kt.). Limino medelynas lapuociu gyvatvores

Žemosios gyvatvorės pagal nusistovėjusią Europoje klasifikaciją auginamos nuo 40 cm iki maždaug 1 m aukščio. Tinka įvairių lapuočių augalų žemaūgės veislės: sidabrakrūmių, lanksvų, meškyčių, rožių, raugerškių, buksmedžių, levandų, jonažolių, rododendrų, taip pat žemos spygliuočių - eglių, kadagių, tujų - veislės. 

Žemiausios gyvatvorės vadinamos bordiūrinėmis (iki 40 cm aukščio) ir joms tinka beveik visi panašaus dydžio žemaūgiai augalai, pvz.: žemaūgiai raugerškių, rododendrų, sidabrakrūmių bei kaulenių kultivarai, įvairiausi viržiai, erikos, Fortūno ožekšniai, žemiausi lanksvų, karklų, putinų, kadagių, tujų, kukmedžių bei eglių kultivarai.

Limino medelynas formuota gyvatvore

Gyvatvorės skirstomos ir pagal priežiūros modelį. Tai – karpomos bent 1 – 2 kartus per sezoną, dalinai formuojamos ir laisvos formos gyvatvorės.

Didžiausias dėmesys paprastai skiriamas formuojamoms gyvatvorėms, nes jos suteikia teritorijai griežtumo, tvarkingumo, klasikinio stiliaus įvaizdį. Formuojamos gyvatvorės bus patrauklios tik tinkamai ir laiku prižiūrint, todėl nereikėtų jų sodinti, jeigu neturėsime laiko ar lėšų jų priežiūrai. Jas intensyviai karpykime nuo pat pasodinimo, kasmet palikdami tik dalį metinio prieaugio į aukštį ar plotį – tada sutankės ir apatinė gyvatvorės dalis. Neužmirškime, kad tokios gyvatvorės vertikalios sienelės turi būti šiek tiek (apie 5–10 laipsnių) pasvirusios, kad apatinė dalis būtų platesnė. Tada ji ilgiau išliks tanki ir sveika, nenupliks, nes geriau vystysis apatinės šakos, gaudamos papildomai šviesos ir vandens.

Klasikiniai karpomųjų gyvatvorių augalai: ligustrai, skroblai, žvilgantieji kauleniai, trakiniai ir ginaliniai klevai, paprastieji bukai, grauželinės gudobelės, geltonžiedės sedulos, paprastosios eglės, kalniniai serbentai, Vanhuto lanksvos, europiniai ir tarpiniai kukmedžiai, vakarinių ir didžiųjų tujų veislės.

Laisvai augančios gyvatvorės gali būti sodinamos iš vienos rūšies arba daugelio rūšių bei kultivarų tarpusavyje derančių augalų. Antruoju atveju turėsime kompozicinio tipo laisvąją gyvatvorę. Ją sudarantys atskiri augalai formuojami pagal poreikį, kad nestelbtų vienas kito, gerai vystytųsi ir tvarkingai atrodytų. Didžiąją kompozicinių gyvatvorių dalį sudaro žydintys augalai, suderinti pagal aukštį, faktūrą, žydėjimo spalvas, laiką ir trukmę.

Limino medelynas gyvatvoriu sodinukai

Gyvatvorių sodinimas. Jeigu vietoje, kur sodinsite gyvatvorę, dirvožemis įdirbtas, purus, derlingas, iškaskite maždaug 0,3 m pločio ir gylio griovelį. Tiek paprastai pakanka, kad laisvai tilptų augalų šaknys ir būtų patogu sodinti. Jeigu atstumai tarp augalų 0,7 m ar daugiau, pakanka atskirų duobučių. Jei dirvožemis skurdus ar labai sunkus, molingas, griovelį kasame apie pusmetrio gylio ir pločio ir dirvą pageiname kompostu, durpėmis, daržo žeme. Į molį patartina pridėti smėlio.

Tinkamiausias metas sodinti lapuočių gyvatvorę yra balandžio ir spalio mėnesiai. Spygliuočius geriausia sodinti balandžio-gegužės ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesį. Jeigu sodinukai išauginti vazonėliuose, ir lapuočius, ir spygliuočius galima sodinti visą sezoną.

Augalų sodinimo atstumai priklauso nuo gyvatvorės aukščio ir paskirties. Žemose tankiose gyvatvorėse sodiname 3-4 augalus į ilgio metrą. Koloniškų formų spygliuočius - 0,5-1 m atstumu. Jeigu pasirinkome mišrią laisvą gyvatvorę, atstumas tarp augalų gali būti ir 2-3 m.

Pats sodinimas yra visiškai paprastas-augalą dedame į duobutę ar griovelį, šaknis užberiame žeme, gerai prispaudžiame ir palaistome.

Limino medelynas gyvatvores formavimas

Gyvatvorių genėjimas ir priežiūra Pasodintą gyvatvorę papildomai laistome 1-2 kartus per savaitę apie mėnesį laiko, jeigu orai vėsūs ir lietingi-rečiau. Jei žemės nemulčiavome, pravartu ją papurenti, nuravėti piktžoles. Jei nepatingėjote gerai paruošti žemės prieš sodinimą, pirmais metais tręšti paprastai nereikia. Vėliau pagrindinis tręšimas patartinas kovo-balandžio mėn. Jeigu augalai silpnai auga, papildomai tręšiame maždaug birželio viduryje.

Iš vazonėlių pasodintus lapuočius ir spygliuočius galima drąsiai karpyti jau pirmais metais. Jeigu sodinote iš dirvos iškastus spygliuočius, juos karpyti galima tik sekančiais metais. Taisyklingos lapuočių gyvatvorės karpomos 2-3 kartus per sezoną, sygliuočiams dažnai pakanka 1-2 kartų. Dėl daugelio augalų plastiškumo galite suformuoti įvairiausių formų figūras. Drąsiai eksperimentuokite, jums tikrai patiks! Limino medelynas gyvatvoriu sodinukai

Limino medelynas gyvatvoriu sodinukai