Bijūnai – daugiamečiai žoliniai arba sumedėję augalai, kasmet pasipuošiantys gausybe spalvingų žiedų, todėl jie labai mėgiami miestų ir sodybų želdynuose. Atkeliavę iš Azijos ir pietinės Europos, bijūnai puikiai prisitaikė prie
lietuviškų orų ir dirvožemių. Tinkamai pasodinti, bijūnai vienoje vietoje gali augti ir gausiai žydėti net keliasdešimt metų.
Bijūnų auginimui tinkamiausia saulėta arba šiek tiek pavėsinga vieta, užuovėja, atokiau nuo pastatų ir medžių. Geriausiai tinka laidi vandeniui, puri, derlinga žemė, Ph 6,0-6,5, bet šie gražuoliai nelepūs, gana gerai prisitaiko ir prie prastesnių sąlygų. Jeigu dirvožemis labai lengvas arba molingas, kasama 0,5-0,6 m gylio ir 0,7-0,8 m pločio duobė, kuri pripildoma derlingos žemės. Per drėgnose dirvose augalą galima sodinti suformavus dirbtinį kalnelį, o duobės dugne drenažui pagerinti pilama rupaus žvyro ar skaldos. Sodinimo atstumai gali būti 0,9 x 0,9 m, 0,7 x 0,9 m ir kt. Jie labiausiai priklauso nuo veislės augumo ir norimo dizaino.
Bijūnai plikomis šaknimis sodinami rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje arba anksti pavasarį. Vazonuose išaugintus augalus galima sodinti visą sezoną, tik per karščius būtina palaistyti 2-3 kartus per savaitę. Sodinama taip, kad kitų metų pumpurai būtų 3-5 cm po žeme. Jeigu krūmas leidžia daug plonų stiebų ir nežydi, pasodinta per giliai. Jei pirmametis augalas išaugina žiedpumpurius, juos patartina išskinti, kad geriau prigytų ir vystytųsi šaknys. Būdingą veislei aukštį bijūnai pasiekia tik trečiais-ketvirtais metais po sodinimo, tada jie pradeda ir gausiai žydėti.
Bijūnų priežiūra gana paprasta. Jie tręšiami kovo – balandžio mėn mineralinėmis trąšomis arba kompostu. Jei stiebai silpnoki, patartina įrengti atramas. Pasibaigus žydėjimui, žiedų likučiai išskinami. Jeigu antroje vasaros pusėje labai sausa, augalus pravartu palaistyti, kad geriau formuotųsi pumpurai sekantiems metams. Vėlai rudenį pašalinami nudžiūvę stiebai, krūmus galima pamulčiuoti kompostu, mažiau reikės tręšti pavasarį.
Bijūnai silpnai žydi, jeigu krūmai labai seni, per mažai tręšiami arba pertręšiami azoto trąšomis, jeigu išskinama daugiau kaip trečdalis stiebų su žiedais.
